
Naujos kartos multireflektinė (atspindinti) izoliacija
Vienas iš svarbiausių pastato techninių sprendimų vertinimo kriterijų yra statybinių konstrukcijų šiluminės izoliacijos kokybė. Tokios paskirties medžiagų pasirinkimas gana gausus: projektuotojai bei statybininkai siūlo įvairias pastatų apšiltinimo sistemas su įvairiomis šiltinamosiomis medžiagomis. Įrodinėjama, kad tos sistemos ir joms naudojamos medžiagos tinkamos, patikrintos laboratoriniais tyrimais, sertifikuotos. Kvalifikuotai suprojektuoti ir kokybiškai pastatyti arba renovuoti pastatai su tokiomis šiltinimo sistemomis turėtų atitikti statybos reglamentą STR 2.05.01:2005 ir higienos normas HN 42:2004. Tačiau tai patvirtinančių išsamių natūrinių tyrimų laboratoriniais prietaisais Lietuvoje dar nėra.
Pastatų šilumos nuostolių analizė rodo, kad projektiniai-teoriniai šilumos energijos nuostoliai kartais labai skiriasi nuo realių. Tačiau neatliekant pastatų patikros laboratoriniais prietaisais, priežastis tegalima numanyti:
* projekte neteisingai parinkti atitvarų šilumos perdavimo koeficientai;
* bloga statybos darbų kokybė;
* naudotos prastos šilumą izoliuojančios medžiagos;
* drėgmė atitvarose;
* didelė fasadų vandens įgertis;
* netinkamai įrengta garo izoliacija;
* šilumos izoliuojamųjų medžiagų struktūros pokyčiai joms sudrėkus, netinkamai transportuojant, sandėliuojant ir pan.
Kaip vyksta šilumos mainai?
Šiluma perduodama tarp aplinkos oro bei atitvaros paviršiaus laidumo, konvekcijos ir spinduliavimo būdais. Kadangi oro šilumos laidumo įtaka nedidelė, šilumos perdavimas atitvarų paviršiuose vertinamas spinduliavimo ir konvekcinio šilumos perdavimo sąlygomis.
Šilumos perdavimas į pastato atitvaras skirtingomis kryptimis yra nevienodas. Iki 93 proc. šilumos į grindis (t.y. iš viršaus į apačią) perduodama spinduliavimo būdu, 5-7 proc. - laidumu, 0 proc. - konvekcijos būdu (kadangi šiltas oras kyla į viršų). Nuo 50 iki 70 proc. šilumos į horizontalias pastato atitvaras (t.y. iš apačios į viršų) perduodama spinduliavimo būdu, iki 45 proc. - konvekcija ir 3-7 proc. sudaro perdavimas laidumu. Į vertikalias atitvaras (sienas) nuo 65 iki 80 proc. šilumos perduodama spinduliavimu, 15-25 proc. - konvekcija ir 5-7 proc. - laidumu. Taigi, visais atvejais vyrauja šilumos perdavimas spinduliavimu.
Žmonės ir šildymo įranga patalpose spinduliuoja šiluminę energiją šaltesnių vidinių atitvarų paviršių kryptimi, ypač į langus, o saulė spinduliuoja šilumą į išorinius atitvarų paviršius. Be to, šiluma konvekcijos būdu ir spinduliuote perduodama atitvarų viduje, jeigu juose yra oro tarpai, didesnės tuštumos arba lengvai vėjo perpučiamų medžiagų sluoksniai.
Vieno spinduliuojančio kūno (šiltesnio) paviršiuje šiluminė energija virsta spinduliuote, kito kūno paviršiuje (šaltesnio) ši spinduliuotė virsta šilumine energija. Kiekvienas kūnas dalį spinduliuotės sugeria ir paverčia šilumine energija, dalį atspindi, dalį praleidžia. Kūno paviršiaus spinduliuotės intensyvumas priklauso nuo jo temperatūros ir sugebėjimo spinduliuoti šilumą.
Tankiose atitvarų medžiagose, išskyrus oro tarpus ir dideles tuštumas, vyrauja perdavimas laidumu.
Šilumos atspindžio efektas
Naujos kartos šilumos izoliacijos medžiagos kuriamos remiantis šilumos atspindžio efektu. Jos gaminamos su stipriai atspindinčiu paviršiumi, dažniausiai – su specialia atspindinčia danga. Dėl šilumos atspindžio per atitvarines konstrukcijas praeina mažiau šilumos: vasarą mažiau jos patenka į pastato vidų, o žiemą mažiau prarandama. Šis skirtumas sudaro nemenką sutaupomos energijos dalį.
Naudojant atspindinčias izoliacijas ir spinduliacinius barjerus, galima maksimaliai padidinti pastato šilumos efektyvumą. Šių medžiagų paviršius paprastai gaminamas iš gryno aliuminio folijos, kuri labai gerai atspindi šilumą (95-97 proc.) su minimaliais energijos nuostoliais (3-5 proc.).
Standartiniai izoliacijos tipai, pavyzdžiui, akmens ar stiklo vata, putų polistirolas ir pan., pirmiausia sumažina šilumos perdavimą, sulaikydami orą ar kokio nors tipo dujas. Tačiau šie produktai ar technologijos pirmiausia sumažina konvekciją, kaip pradinį šilumos perdavimo būdą. Jie nėra tokie efektyvūs mažinant spindulinės šilumos perdavimą, kuris dažnai yra pats didžiausias šilumos perdavimo būdas pastate. Šie produktai, kaip ir dauguma statybinių medžiagų, pasižymi labai didelėmis spindulinio perdavimo apimtimis. Standartinė tūrinė izoliacija faktiškai sugeria spindulinę šilumos energiją. Kitais žodžiais tariant, standartinių tipų izoliacijos paviršiai yra geri šilumos spinduliuotojai (ne atspindėtojai!).
Nuo įprastinės tūrinės izoliacijos atspindinti izoliacija gerokai skiriasi:
Dar vienas privalumas - atspindinti medžiaga gali tarnauti kaip efektyvi ir gerai veikianti garo užsklanda.
Naujos kartos gaminys
Viena iš atspindinčios izoliacijos sistemų gamintojų, Belgijos kompanija „Aluthermo AS", sukūrė pirmą multireflektinę daugiasluoksnę izoliacinę sistemą, kurios visi sluoksniai tarpusavyje termiškai sujungti. „Aluthermo Quattro" sudaro 7 sluoksniai ir 13 vidinių paviršių. Centrinis sluoksnis, kurį sudaro 3 mm storio polietileno putos, suslėgtas tarp dviejų aliuminio folijos sluoksnių, iš abiejų pusių padengtų polietilenu, jie dar apsupti 4 mm storio polietileninių burbuliukų sluoksniu (oro ertmių skersmuo – 10 mm). Tokia vidinė sluoksniuotų medžiagų pakuotė padengta aliuminio folija, kurios abu išoriniai paviršiai padengti nitroceliuliozės apvalku.
Teisingai sumontuotoje konstrukcijoje su „Aluthermo Quattro" bendroji šiluminė varža (R) siekia 5,7 kv. m K/W. Aliuminio izoliacinė medžiaga yra minimaliai plona, tačiau pasiekiamas maksimalus izoliacinis efektas: 1 cm šios medžiagos atstoja 20 cm standartinės akmens ar stiklo vatos.
Pagrindiniai „Aluthermo" privalumai
Ši tvirta, ilgaamžė, atspari korozijai, vandeniui ir ugniai medžiaga suteikia būstui patikimumo ir komforto. Ją naudojant išlaidos yra minimalios, kitų izoliacinių medžiagų nereikia, toks šilumos taupymo būdas atsiperka labai greitai.
„Aluthermo" pagrindas - pažangiausios aukštosios technologijos.